Veronika ryžtasi mirti | Blogas.Kelyje.Lt

Naujienos



Veronika ryžtasi mirti

2013-06-30 19:38:46, Knygos
slimmity-thumb

Galbūt gėrio ir blogio dvikova kas sekundę vyksta kiekvieno žmogaus širdyje, nes širdis yra visų angelų ir demonų mūšio laukas; kad pasistūmėtų pirmyn, jie kaunasi už kiekvieną erdvės centimetrą tūkstančiais metų, kol galiausiai viena iš jėgų visiškai sutriuškina kitą.

46

„ – Tuojau jums papasakosiu vieną istoriją, - tarė Zedka. – Galingas burtininkas, norėdamas sugriauti karalystę, į šulinius, iš kurių gėrė visi karalystės gyventojai, įpylė magiško gėrimo. Kiekvienas, gurkštelėjęs šio vandens, netekdavo proto.
Kitą rytą visi gyventojai išgėrė vandens ir visi išprotėjo, išskyrus karalių, - jis sau ir savo šeimos reikmėms turėjo atskirą asmeninį šulinį, prie kurio burtininkas negalėjo prieiti. Sunerimęs karalius mėgino kontroliuoti gyventojus, ėmėsi sveikatos apsaugos priemonių, bet policininkai ir inspektoriai taip pat buvo išgėrę užnuodyto vandens: jiems karaliaus sprendimai atrodė absurdiški, ir jie nusprendė jų nevykdyti.
Susipažinę su dekretais, karalystės gyventojai įtikėjo, kad karalius išsikraustė iš proto ir dabar rašinėja nesąmones. Rėkalodami leidosi į rūmus ir pareikalavo atsisakyti sosto.
Nevilties kupinas karalius buvo beatsisakąs, tačiau sutrukdė karalienė, tarusi: „Eime prie fontano ir taip pat išgerkime to vandens. Tada būsime tokie pat kaip jie“.
Taip ir padarė: karalius ir karalienė išgėrė beprotybės vandens ir tuojau pradėjo kalbėti nesąmones. Tą pačią akimirką jų valdiniai persigalvojo: kadangi karalius pasirodė esąs toks išmintingas, kodėl nepalikti jo valdyti šalies?
Šalyje vėl įsitvyrojo ramybė, nors jos gyventojų elgesys labai skyrėsi nuo kaimyninių kraštų gyventojų elgesio. O karalius galėjo karaliauti iki savo dienų galo.“

67

„Pasakojimai apie vizijas ir išgyvenimus buvo skirtingi, tačiau kai kurie dalykai juose sutapo: keistas erzinąs triukšmas prieš dvasiai atsiskiriant nuo kūno, paskui smūgis, greitai išsijungia sąmonė, o vėliau ramybė ir džiaugsmas, kad sklandai ore susietas su kūnu sidrabriška virve – virvė gali temptis iki begalybės, nors sklido gandai (aišku, knygose), kad jei tas sidabrinis siūlas nutrūktų, žmogus mirtų.“

69

„Būtų gana, kaip jai kažkas pasakė, kontroliuoti savo beprotybę.“

79

„- Kas yra beprotis?
- Tiksliai. Šį kartą atsakysiu be apgavysčių: pamišimas – tai negalėjimas perduoti savo minčių. Lyg būtum atsidūręs svetimame krašte: viską matai, supranti, kas dedasi aplinkui, bet neįstengi susikalbėti ir gauti pagalbos, nes nemoki kalbos, kuria čia šnekama.
- Visi tai esame patyrę.
- Visi, vienaip ar kitaip, esame pamišę.“

83

„- Kas skatina žmogų nekęsti savęs paties?
- Galbūt bailumas. Arba amžina baimė suklysti, padaryti ne taip, kaip kiti viliasi. Prieš keletą minučių buvau linksma, užmiršau, kad esu pasmerkta mirti. Kai supratau savo padėtį, išsigandau.
Budėtoja atidarė duris, ir Veronika išėjo.“

111

„Kai kurie asmenys, norėdami susikurti pasaulį, kur negalėtų patekti jokia išorinė grėsmė, pernelyg sutelkia gynybą išorės pusėn – prieš svetimus žmones, naujas vietas, nepažįstamus potyrius – palikdami vidų beginklį. Tada kartėlis ir puola pridarydamas nepataisomos žalos.
Pagrindinis kartėlio (arba vitriolio, kaip jį vadino daktaras Igoras) taikinys yra valia. Asmenys, ištikti šios ligos, pamažu praranda bet kokį troškimą ir po kelerių metų nebeįstengia išeiti iš savo pasaulio – būna išeikvoję didžiules energijos atsargas aukštų sienų statybai, kad tikrovė būtų tokia, kokios jie nori.“

182

„Iš esmės visa, kas mums nutinka gyvenime, įvyksta vien dėl mūsų kaltės. Daugelis žmonių susidūrė su tais pačiais sunkumais kaip mes, bet reagavo kitaip. Mes pasirinkome, kas lengviausia: atskirą tikrovę.“

205

„ – Kur liko mano siela? – vėl paklausė Mari. – Praeityje. Ten, kur norėjau, kad būtų mano gyvenimas. Palikau įkalintą savo sielą tame laike, kai turėjau namus, vyrą, tarnybą, iš kurios troškau išsivaduoti, bet niekada neišdrįsau.
Mano siela praeityje. Tačiau šiandien ji čia, aš ją vėl jaučiu savo kūne kupiną entuziazmo. Nežinau, ką daryti; tik žinau, jo man prireikė trejų metų, kad suprasčiau: gyvenimas mane stūmė į kitą kelią, bet aš nenorėjau juo eiti.“

232

„ – Aš pažįstu jus tik savaitę, ir būtų per anksti sakyti: „Aš tave myliu“. Per anksti ir sykiu per vėlai, nes man liko gyventi tik ši naktis. Bet didžiausia vyro ir moters beprotybė būtent ir yra meilė.“



Žymės: Knyga, Romanas, Veronika ryžtasi mirti, Depresija, Paulo Coelho

Peržiūrų: 712

Autorius:Artūras
El. Paštas: arturas.malcevas@gmail.com


Untitled Document



    smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley

    Koks Yra Valdo Adamkaus Vardas?