Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės | Blogas.Kelyje.Lt

Naujienos



Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės

2013-06-30 20:18:08, Knygos
slimmity-thumb

Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės – meilės istorija, tik jos nevainikuoja meilės triumfas. Dvylikos metų Hadžime myli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, vienas kitame suradę sielos brolius. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais. Trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau randa laimę – turi nuosavų barų verslą, žmoną, du vaikus, tačiau po šitiek metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs. Lietingo vakaro fone skambant džiazui skleidžiasi judviejų meilės istorija. O gal Šimamoto tėra šmėkla, gal ji egzistuoja kitame – slėpiningame, mirtimi dvelkiančiame – pasaulyje? Kai baigiasi muzika, pakilusi patefono kojelė grįžta į plokštelės pradžią ir gyvenimas tęsiasi. O kai baigiasi meilė....

 

- Knygos viršelis

5

„Aš gimiau 1951 metų sausio 4 dieną. Taigi dvidešimtojo amžiaus antrosios pusės pirmų metų pirmo mėnesio pirmą savaitę. Nepasakytum, kad data neverta paminėjimo. Dėl jos man buvo suteiktas vardas *Hadžime (Pradžia). Tačiau be to apie mano gimimą lyg ir nebėra ką daugiau pasakyti. Tėvas buvo didelės akcinės bendrovės darbuotojas, motina – paprasta namų šeimininkė. Dar studentą tėvą išsiuntė į frontą Singapūre, ir po karo jis dar kurį laiką buvo priverstas pasilikti tenykštėje stovykloje. Motinos namai paskutiniaisiais karo metais visiškai sudegė po B-29 bombardavimo. Abudu priklausė ilgo karo suluošintai kartai.

Bet kai gimiau aš, karo atgarsiai jau buvo beveik visai išblėsę. Mūsų namų apylinkėse nešmėžavo nei nuodėguliai, nei okupacinė kariuomenė. Mes gyvenome ramiame miestelyje, tėvui darbovietės skirtame name. Prieš karą statytas namas, nors senstelėjęs, atrodė išties erdvus. Sodelyje augo didelės pušys ir net tyvuliavo tvenkinėlis su lauko žibintu.

Mūsų miestelis buvo puikus didmiesčio prieigų viduriniosios klasės gyvenvietės pavyzdys.“

 

17

„Grįžęs namo atsisėdau savo kambaryje prie stalo ir ilgam įsistebeilijau į Šimamoto suimtą ranką. Buvau labai laimingas, kad ji paėmė mane už rankos. Tas švelnus prisilietimas net keletą dienų po to šildė man širdį. Tačiau kartu mane apėmė nerimas, suglumimas ir liūdesys. Nesuvokiau, kaip man elgtis su ta šiluma, kur man ją dėti.“



Žymės: Knyga, Romanas, Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės, Haruki Murakami, Gyvenimas, Likimas

Peržiūrų: 640

Autorius:Artūras
El. Paštas: arturas.malcevas@gmail.com


Untitled Document



    smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley

    Koks Yra Valdo Adamkaus Vardas?